Pėsčiųjų maršrutai

RŪDNINKŲ GIRIOS MARŠRUTO TRASA

8 km nuo Rūdninkų, važiuojant miško keliu, galime išvysti paslaptingus griuvėsius. Čia įrengtas paminklas ir informacinė lenta. Tai medžioklės namų „Sędków“ liekanos. Pastatai statyti tarpukariu gamtininko Vlodimežo Korsako, dirbusio valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju, pastangomis. Čia lankėsi Lenkijos Respublikos Prezidentas Ingacy Moscicki. Girininkijos pastatai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais.

Paminklo autorius: Edvard Kurkianec.

Skulptūra „Sausio sukilėlių garbei“

Rūdninkai, Sendkuv, Žygmantiškės, Maceliai – tai gyvenvietės, susijusios su kovomis už laisvę Lietuvoje 1863 metų sukilimo metu. Šių gyvenviečių apylinkėse nuo 1863 metų pavasario iki rudens vyko sukilėlių ir caro kariuomenės mūšiai.

2008 m. birželio 6 d. atidengtas paminklas „Sausio sukilėlių garbei“.

Paminklas Rusijos imperijos
leibgvardijos leitenantui Vsevolodui Arbuzovui

1863 m. sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje žuvo Rusijos imperijos leibgvardijos leitenentas Vsevolod Arbuzov. Istoriko Stanislovo Buchaveckio teigimu, jis palaidotas Rasų kapinėse.
Girioje, ant kalvos, mūšio vietoje, kur žuvo V. Arbuzov, caro valdžia pastatė paminklą su stačiatikių kryžiumi.
Ant paminklo iškaltas užrašas rusų kalba: „Narsiems Pavlovo pulko 3 būrio kariams. 9. III. 1863“ (vertimas).
Kairėje paminklo pusėje užrašyta, kad leitenantas Arbuzov žuvo teisingoje kovoje už carą ir Tėvynę, dešinėje – iškalti paskutiniai jo žodžiai „Palikite mane, mūsiškių mažai. Eikite padėti”.

Skulptūra „AK karių garbei“

0,5 km nuo kelio, vedančio į buvusią girininkiją, Armijos Krajovos karių ir NKVD dalinių mūšio vietoje stovi paminklas, kuriuo pagerbti žuvę patriotai. Užrašas ant lentos: „Kovojo, nes buvo lenkai“.

Paminklo autorius: Edvard Kurkianec.

Armijos Krajovos karių kapavietė

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos skyriai. Žuvusiems kariams pastatytas kryžius, kurio užrašas mena, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6 d. nelygioje kovoje su NKVD daliniais. Kariams vadovavo leitenantas Česlav Stankevič (slap. „Komar“).

Kryžiaus autorius: Edvard Kurkianec.

Kernavo ežeras

Kernavas – ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 13 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, 6 km į pietus nuo Rūdninkų. Telkšo Rūdninkų girioje, Kernavės aukštapelkėje. Ežeras ovalios formos: ilgis 1,1 km, plotis iki 0,95 km. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras yra Kernavo telmologiniame draustinyje.

Šulnio ežeras

Šulnys – ežeras pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 11 km į šiaurės rytus nuo Pabarės, Rūdninkų girioje, Kernavo pelkės vakarinėje dalyje, Kernavo telmologiniame draustinyje. Ežero ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 0,2 km, plotis – iki 0,16 km. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras nenutekantis, priklauso Kernavės upelio baseinui (Visinčios intakas).

Scroll to Top